nebūtinai negeras.

sveiki.

as, kaip piliete, jauciu nora issakyti savo nuomene apie siandienos ivykius prie seimo. ten praleidau apie tris valandas, daugmaz nuo 12 iki 15h.

viskas prasidejo bobulyciu ir dieduku pasisakymais. buvo pakankamai ramu ir nemazai zmoniu. pora tukstanciu, manau. paskui keliom minutem buvau uzbegus i mokykla ir kai grizau pas draugus, dauguma zmoniu jau buvo uz seimo. nusprendem neatsilikti ir vedami smalsumo irgi ten nuskubejome. zmoniu amzius buvo pats ivairiausias: nuo mano bendraamziu iki senuciu seneliuku.

Kai mes atejome, zmones JAU mete sniego gniuztes i seimo langus, ir tai tesese dar kokias 20min. policija buvo salia, taciau nieko nedare, net gi, sakyciau, nekreipe demesio.

veliau prasidejo kiausiniu tvanas, kuriame dalyvavo ir keli pomidorai. visi plojo ir sauke, lyg per krepsini. po kiek laiko is kazkur atsirado akmenys. juos mete gal dvidesimt minuciu ir su kiekviena anuja skyle languse zmones REKE IS PASITENKINIMO ir dziugavo. nei is sio nei is to prie pat seimo langu pasklido balti dumai. dujos. nors stovejau daugmaz 60m atstumu nuo seimo, dar viena duju bomba nusileido tiesiai man uz nugaros. jas paleido policininkai. is pradziu net nesupratom kas vyksta, tik kai pradejo ziauriai grauzti gerkle akis ir nosi, supratom, kad reikia begti.

nubegus toleliau i prospekta, prisiminiau, kad turiu fotika, kuriuo puikia galiu pasinaudoti.

siose dviejose nuotraukose virsuje, galite puikia matyti dujas, sklindancias link tilto puses.

kaip matot, zmoniu tikrai nebuvo mazai, o as nemaciau per tris valandas ir ne vieno girto, nors visus skelbia, kad girti buvo visi. bullshit!

dujas uzleizdavo vos joms spejus issisklaidyti ir leido jas visur. nebuvo kur nuo ju pasislepti. mano skara, kuria dengiau burna ir nosi visa jomis prasmirdo.

policininkai saude. nors dabar teigia, kad nesaude, bet jie saude. ir dar kaip.

tai vat, kaip viskas buvo. gaila, kad neiseina ikelti video, kuris irgi pakankamai original toks ;D

na bet esme to, ka norejau pasakytti, yra cia:

visi kaltina jaunima. bet nic***a! nekaltas tas jaunimas. ir jeigu zmogus jaunas, dar nereiskia, kad durnas ir nieko nesupranta. esme, kad kai tuos langus dauze, dziugavo ir reke visi. ir jauni ir seni.

ir kad ir kaip ten bebutu, pirma karta pasijauciau tikra lietuve.

sveiki!

labai visus kvieciu uzsukt  i kita savo bloga :)

galbut susidomesite :)

http://www.blogas.lt/apyrankes/

tai va.

turiu dvi katytes. viena juoda kita raina.

abiem po du menesius.

ir abiem labai ieskau seimininku.

gal kas noretumet?

Čia ponas Jasperas.

jis iško laimės.

Po sofa jau žvilgtelėjo.

Taip pat virš spintos ir į cukrinę.

Tuščia. Laimės nė pėdsako.

Ponas Jasperas svarsto.

Vakar buvo atėjusi nauja valytoja.

Žinoma, padori moteris.

Bet, galiausiai, kas gali pažvelgti į žmogaus vidų?

Ponas Jasperas tikrai ne.

O jei laimę bus sudaužiusi valytoja..?

Netyčia, aišku.

Tuomet dabar ji šiukšlių kibire.

Tereikia tik įsivaizduoti:

laimė tarp kavos filtrų ir bulvių lupenų!

Ponas Jasperas negali apie tai nė pagalvoti.

Verčiau atsivers laikraštį:

“Kurkite savo laimę su mumis! Turto bankas”

Ponui Jasperui tai patinka.

Kurti. Pačiam susikurti.

Juk taip visada geriausia.

Turto banko konsultantas irgi taip mano.

Ponas Jasperas pasirašo.

Paskui ponas Jasperas klausia,

ar galįs laimę išsyk pasiimti?

Ir ar ponas iš banko galėtų ją suvynioti?

Gal į šilko popierių?

Žinia, kokia laimė trapi.

Jis, ponas Jasperas, šitai pats patyręs.

O gal ji bus pristatyta į namus?

Gal bankas turi savo laimės išnešiotoją?

Konsultantas apgailestaująs.

Laimė ateinanti pati.

Ponas Jasperas privaląs turėti truputėlį kantrybės.

Ponas Jasperas sutrikęs.

Ką tai turėtų reikšti?

Gal jį apgavo?

Konsultantas tikrai kėlė pasitikėjimą.

Bet, galiausiai, kas gali pažvelgti į žmogaus vidų?

Ponas Jasperas tikrai ne.

 Ponas Jasperas traukia namo.

Pašto dėžutėje atvirlaiškis:

“Aliaskoje radau laimę. TAvo mokyklos laikų draugas P.”

Dabar ponui Jasperui aišku.

Nėra ko stebėtis, kad jis neranda laimės.

Jei ši kaip sykis Aliaskoje.

Bet kada ji grįš?

Juk tai galima išsiaiškinti, galvoja ponas Jasperas.

Ir ima studijuoti savo horoskopą.

Ak! Mergelė turi laimės sruogą!

O ponas Jasperas yra mergelė.

Jis skuba prie veidrodžio.

Kaip galėtų atrodytu tokia sruoga?

Ponas Jasperas apžiūrinėja plaukus.

Geriau paklaus specialisto.

Ponas Jasperas skuba pas kirpėją.

Laimė, dabar šis laisvas ir rekomenduoja neryškią šviesią spalvą.

Pono Jaspero aukso sruogai dažytu.

Na ką gi, jei taip reikia…

Ponas Jasperas sėda į krėslą.

Kirpėjas kalba be perstogės.

Ir žino, kur slypi laimė.

Ne Aliaskoje, o ne! Juk ten per šalta.

Po greito automobilio motoro gaubtu!

Ten tūnanti laimė.

Ponas Jasperas turįs pats patikrinti! Neapsakoma!

Jis, kirpėjas, pažįstąs automobilių prekeivį…

Ar poną Jasperą tas domintų?

Ponas Jasperas delsia.

Kirpėjas jau skambina.

Pono Jaspero sruoga šviesėja.

Jis vairuoja automobilį.

suprantama, negreitai, trukdo variklio gaubtas.

Jį ponas Jasperas paliko atvirą.

Kad laimė įgautų truputį oro.

Juk ponas Jasperas nėra koks siaubūnas.

Tikrai ne.

Bet matyti prastai.

O laimė nedėkinga.

Ponas Jasperas nematydamas rėžiasi sportiniu automobiliu į sieną.

Ponas Jasperas išlipa.

Laimė, jis sveikas.

Automobilis, deja, ne.

Ponas Jasperas gurkteli.

Ir  eina.

Kur?

Nesvarbu.

Kur nors, kur nėra laimės.

Tegul ji eina po galais…

jeigu būtų jo valia.

Bet kada gi kas būna pagal pono Jaspero valią..?

Kažkurią dieną sumąstėm išsinuomuoti mašiną, nusipirkt žemėlapį ir tiesiog patiems apvažiuoti visą salą. buvo tikrai labai smagu. aplankėm įvairių zoologijos parkų[ o ten jie patikėkit kokio dydžio.. ohoho. be 6-7 valandų viso neapeisi..], nerealiai gražių vietų, užsikėlėm i ugnikalnį. tiesa, keltuvu kėlėmės tik aš su tėčiu. mama ir brolis pabūgo. bet, oi, kiek jie praleido… na bet nuotraukos pasakys duagiau negu žodžiai….

čia kažkuiam iš gamtos parkų…

čia mano šeima prie didžiausio parko, jei neklystu, visoje europoje. p.s. tie drambliai už nugaros- iš gyvatvorės.

vėl gi, tam pačiam parke, stebint delfinų pasirodymą. atkreipkit dėmesį į tribūnų dydį. o juk jų čia matosi tik pats pats kraštelis…

dabar bus nuotraukos iš kelionės link ugnikalnio..

atkreipkit dėmesį, tolumoje matosi vandenynas..

o čia jau užsikėlus. apačioje matosi ne sniegas… debesys.

per keletą žingsnių nuo viršūnės..

na ką, buvo smagu pasidalinti prisiminimais. photos by me. ;]

taigi, tesiu savo pasakojima.

apsigyvenome viešbutyje parque santiago, playa de las amerika mieste. ten toks grynai turistams skirtas miestas, is esmes ten vien viesbuciai, parduotuves ir panasiai. o jau kiek ten nesveikai daug parduotuvių… parfumerija, bizuterija, drabuziai, net elekrtonine technika… ir viskas zymiai zymiai pigiau. na duosiu pavyzdi. sakykim, lietuvoj kvepalai kainuoja 179lt. o ten jie kainavo 30 euru[ 1euras - 3,5lt] 30*3,5 lygu 105litai.

tai va.

bet mane suzavejo tik viena parduotuvė. ten vienas negras piese ir pardavinėjo paveikslus. o kokie jie nuostabūs! idomiausi is visu visu kuriuos kada nors buvau macius. deja, fotike jau nedaug vietos buvo likę tai tik kelis ir nufotografavau. jusų dėmesiui, tomo darbai:

bet kaip sakiau, cia tik keli jo datrbeliai. ne staip tai visos visos jo parduotuvės sienos buvo nukabinėtos paveikslais. nu zodziu, ten pasaka. ir kadangi as ten eidavau paspoksoti vos ne kas diena, tai galiausiai susibendravau ir su paciu tomu. jis pasirode geras, mielas ir draugiskas zmogas. neesme kad jam apie 30m.

ce mes ;DDD tiesa, ce ne visa foto, bet kadangi nei as nei jis ce graziai neatrodom, tai nukirpau. va. bet ce mes esam toje jo parduotuvėlėje, tai vat daugmaz galit iziuret kiek ten darbu uzkista…

tesinys kita karta ;]

iki ;D

p.s. vel gi, sorry uz data[metus], neteisingai nustatytas fotikas ;D

šiandien jum papasakosiu apie  savo kelionę į tenerifę* ;]

joje aš buvau prieš du mėnesius, ir grįžus net susirgau ;DD ne, ne iš ilgesio, tiesiog siaubingai skyrėsi klimatai…

taigi. kelionė prasidėjo anksti ryte, ir teuko plius minus 9 valandas. [vajei, akip smagu ;D]

iš tiesų, tai dėl to, kad vienam seneliukui, kuris buvo po keleto infarktų pasidarė bloga. taigi, ta proga leidomės madride ir su nusileidimu/pakilimu/pralaukimu ten užtrukome maždaug 1,5 valandos.

kai atvykome, mane iš kart pakėrėjo tos salos grožis.

[į metus nekreipkite dėmesio, neteisingai nustačiau fotoaparato datą ;DD]

gerai, kadangi mane jau varo nuo kompo, tai pratęsiu kitąkart.

sėkmės ir iki.

Spalio pabaigoje jis vėl susapnavo košmarą. Šį kartą riksmo nesulaikė. Mosikuodamas ore rankomis, Džimas ne iš karto susivokė kur esąs, kol pamatė šalia sėdinčią Saliją ir laikančią jį už peties. Širdis bumbsėjo it paklaikusi.

          -O, Dieve,- perbraukė delnu sau per veidą Džimas.

          -Na, kaip tu?

          -Viskas gerai. Aš šaukiau?

          -Ir dar kaip. Blogas sapnas?

          -taip.

          -Kažkas iš tų laikų, kai tie vaikigaliai sudaužė gitarą?

          -Ne,- sumurmėjo jis.- Daug senesni laikai. Kartais tai sugrįžta. Bet nieko tokio, jau praėjo.

          -Esi tikras?

          -Visiškai.

          -Gal išgersi pieno?- žmonos akyse šmėkštelėjo susirūpinimas.

Jis pabučiavo jai petį.

          -Ne. Tu miegok.

Ji išjungė lempą, o vyras dar ilgai gulėjo įbedęs akis į tamsą.

                                                                                                                                      [ištrauka]

Na va.

pagaliau atėjo ta diena kai kačiukai atsimerkė. Tiesa, dar ne visai. dabar jų akytės tokios tamsiai tamsiai mėlynos.

greit reiks iešot mažyliams naujų šeimininkų. Na nemeluosiu, juk ieškojau jau ir anksčiau… deja, nelabai sėkmingai.. Vieni jau augina, kiti alergiški, treti nemėgsta kačių… kas be ko, bus labai gaila juos atiduot, tuo labiau, jei nepažįstamiems, ar menkai pažįstamiems žmogams. bet ką jau padarysi.. Juk negaliu auginti 5 kačių ;] Beto, tai, kaip mano senoji [katė] prunkščia, urzgia ir šnypščia ant jų irgi nežada nieko labai gero…

Ką gi, sekmės ir kačiukams, ir man, ieškant jiems naujų gerų šeimininkų ;]